Tuesday, 27 October 2015

The end of 1962

A special visit was made to Parkside hospital to visit the sick and give Christmas gifts.  On December 17th, the Women’s society gained permission to present a Lithuanian folk concert to the 14 Lithuanians hospitalised as well as the other patients.  The Lithuanian choir sang 8 songs and the dancing group danced six Lithuanian folk dances.

The auditorium had over 200 people from all different nationalities. Two Lithuanians, Stanickiene and Kalibatiene-Vasiliauskiene worked at the hospital and were astonished that this was the first time that patients had been fearless enough to watch.  It may have been the colourful costumes or the care brought by the performers.

Combined Christmas Eve
The community shared much of their lives together, so it was not surprising that 189 people gathered at Lithuanian house to share in a traditional Christmas Eve.  Prepared by the Women’s society the occasion began with a prayer and breaking of the host.  After some Christmas songs, people gathered around the Christmas tree and together decorated the inside of the hall.  Vytas Straukas with his violin accompanied by his sister Giedre on piano played Tylioji naktis.  L. Ruzinskaite recited some Lithuanian poems.

On Boxing Day, the Vytis sports club began the journey to Geelong for the annual Australian Lithuanian Sports festival, from 27 December to January 1.
December 27th, basketball game against Geelong men, table tennis against Hobart.

December 28th women’s volleyball against Melbourne, men against Hobart. Mens basketball against Sydney, the women against Melbourne.  Table tennis, Adelaide men against Geelong and Sydney, the women against Geelong.  Tennis men against Sydney, women vs Geelong. Chess, first round against Geelong.
December 29th Adelaide basketball women vs Hobart, men also. Table tennis, women and men play Melbourne. Tennis played Hobart and Sydney teams, and volleyball against Geelong.

December 30th, Womens’ basketball played Sydney.  Volleyball me vs Sydney and then Geelong.

Tuesday, 13 October 2015

The poet from Panevezys

Jonas RACKUS

Born 1910 in Juskonis village in the Panevežys district. He wrote from a young age and published his first poem in 1936.   He and a friend Balys Gaidziunas published a book of poems Jaunyste arimuose.  A second book of poems was prepared book Laivai be Uosto. (Ships with out a harbour) From 1944 to 1949 he lived with his wife, Leokadija , also an agronomist and son in Osnabruecke DP camp. The family arrived in Australia on the Nea Hellas 24 Feb 1949.

Here are some of his poems that were printed the Adelaide Lithuanian newspapers.

Argi ne tu?
Žmogau didybėje apakęs
puikliausias žemės tvariny,
nuo ko apraibo akys,
kokiais keliais ir kur eini?


Žmogau, pavargęs ir nubalęs
tarp žemės ūkanų šaltų,
ar šviečia tau dar laimės šalys,
kai pūgos ūžčioja ratu?
Žmogau, kurs alkanas ieškojai
tiesos takeliais ir keliais
kokiais balsais prabils rytojai,
kokiais žiedais jie išsiskleis?


Žmogau, kurs viešpati nesykį
ant kryžiaus vieną palikai,
ar nežinai, ko paukščiai klykia
ko skausmu drumsčiasi laukai?
Ir siaubia žemę karas, badas
žmogau kūrėjau nuostabus!
argi ne tu, save praradęs,
statai ir garbini stabus?


Žmogau, puikybėje apakęs,
dangaus ir žemės tvariny,
nuo ko apraibo tavo akys,
kokiais keliais ir kur eini?

Kelias Į vakarus
Balta žuvėdra klykia,
Net sukasi galva
tena namai paliko,
paliko Lietuva.


Ten rūpesčiais artojų
linguoja ąžuolai
ir tu, šalie artojų
Lig drobė nubalai.
Paliko sesės liepos
Močiutė obelė,
Giliai jausmus paslėpę
Ir ąžuolai žili.


Ten gluosniai nusiminę
ar saulę bematys?
Į vakarus vilkstinė
nusineša viltis..


Žaliuokit rūtos, mirtos,
siūbuok, pušie laisva,
speiguose kad nemirtų
mūs vargo Lietuva.
Kai vėjai tils užkimę
trauks paukščiai į namus,
gal būt, ranka likimo
pasuks atgal ir mus.


Balta žuvėdra klykia,
net sukasi galva..
tenai namai paliko,
paliko Lietuva.

 Aš tavęs nemyliu
Pasauli, aš tavęs nemyliu,
nors tui r viešpaties sutvertas!
tu nubloškei už šimtų mylių
žmogų nuo tėviškės jo vartų


Tu pastatei keliuos sargybas,
rubežių saugoja patrankos.
Iš baimės akys tavo žiba,
iš pykčio dreba tavo rankos.
Tu neapykantą pasėjai
ir žmogus žmogų plėšė, žūdė
tau amžiai rašė epopėją
ir gyrė tavo keistą būdą.


Tu pristeigei vergų kacetų
ir uždarei ten mirčiai žmogų.
pasauli, kaip tave mylėti
aistringą, purviną ir blogą?
Tu išblaškei tautas ir žmones,
sunaikinai pilis ir miestus.
Ne saulė! Ūkanos raudonos
pro sūtemas tau ima švisti.


Blaškais tu vėtromis užkimęs,
Nuo tavo dulkių raibsta akys.
Matau kaip dega Hirošima…
Ar ji tau nieko nepasako?

Pušis prie Nemuno

Žaliavo ant Nemuno kranto,
Žaliavo ir ošė pušis
Kas norą mylėt ir gyventi,
Kas skausmą širdies aprašys?
Skambėjo ji vėtroj kaip styga,
Su vėtromis žaidė jinai,
Nei oro, nei saulės nestigo,
Nei skambančio juoko jaunai..


Vainikais žaliais vis dabinos,
Vėjelis šukavo kasas,
Ir stebino savo kaimynes
Ji ūgiu ir grožiu visas.


Bet kartą, kai blaškė giružę
Atklydę gandai negeri,
Pušis neatlaikė or … lūžo
Jaunystės pačiam vidury.
Ir sukrėtė viesulas pirkią,
Subildo perkūnas kalnuos,
Ir ąžuolas senas pravirko
Pagailęs kaimynės jaunos.


Ir liūdna prie Nemuno kranto
Audrų nukamuotom širdims,
Bet noras mylėt ir gyventi
Atgis dar, liepsnos ir nerims!